MUZIKE SHQIP ME TE BUKURA NE BOTE,WINDOWS SHQIP FILMA SHQIPTAR DHE PROGRAME FALAS

Reply

Ē’ėshtė kondomi mashkullor?

« Older   Newer »
view post Posted on 7/2/2010, 14:35           Quote
Avatar

DURRSAK KAM LE DURRSAK DO TE VDES!

Group:
Administrator
Posts:
5,552
Location:
DURRES

Status:


image

E vetmja gjė e sigurtė nė marrėdhėniet seksuale midis dy tė rinjve, ėshtė “abstinenca”, ose heqja dorė me vetėdije nga marrėdhėniet e mirėfillta seksuale. Pra, “seks i sigurtė” do tė thotė “hiē seks”. Kjo ėshtė e pamundur, veēanėrisht, pėr tė rinjtė e sotėm!
Nė kompleksin e masave qė garantojnė “seksin mė tė sigurtė”, elementi kryesor ėshtė kondomi mashkullor.

Ē’ėshtė kondomi mashkullor?

Kondomi mashkullor ėshtė njė qese prej lateksi, prej poliurethani, ose prej lėkure qengji, qė vishet mbi penisin e forcuar (erektuar). Qėllimi i pėrdorimit tė kondomit ėshtė tė ndalojė hyrjen e spermatozoideve dhe mikrobeve nė vagjinėn e gruas. Kondomet, nė tėrėsinė e masave pėr kontrollin e lindjes, hyjnė nė metodat barrierė…
Kondomi mashkullor ka njė rezervuar tė vogėl nė majė, i cili shėrben pėr tė mbledhur spermėn qė burri hedh gjatė ejakulacionit. Kondomi pengon kontaktin e penisit dhe tė sekrecioneve qė dalin prej tij, me vaginėn dhe qafėn e mitrės. Disa kondome shiten tė pėrpunuara me njė lėndė spermicide, qė ėshtė njė kimikat vrasės pėr spermatozoidet.
Sipas njė statistike tė Klinikės Mayo nė Sh.B.A., nga 100 kondome mashkullore qė pėrdoren pėr seksin mė tė sigurtė, dy prej tyre ēahen gjatė pėrdorimit. Pėr tė penguar farjen e kondomeve ndihmon lubrifikimi i kondomit dhe i hyrjes pėr nė vaginė. Jo tė gjithė lubrifikantėt janė tė sigurtė pėr t’i pėrdorur me kondomet lateks. Mė tė kėshilluar janė lubrifikantėt me bazė ujore.

Sa efektivė janė kondomet mashkullorė?

Edhe kur pėrdoren nė mėnyrė tipike, kondomet mashkullore, kanė njė pėrqindje dėshtimi, qė shkon deri nė 14-15%. Kjo do tė thotė se nga 100 gra e vajza qė brenda njė viti kanė kryer marrėdhėnie seksuale duke pėrdorur ēdo herė kondomin nė mėnyrė tipike, 14-15 prej tyre mbesin shtatzėna. Lėnda spermicide e rrit efektivitetin e kondomeve. Kur kondomet me spermicid pėrdoren nė mėnyrė korrekte dhe kėmbėngulėse, efektiviteti i tyre rritet deri mbi 95%. Ēdo vajzė dhe ēdo grua, qė ndjen ndonjė nga shenjat e shtatzėnisė, duhet tė bėjė testin pėr shtatzėni, pavarėsisht, se ka bėrė, vazhdimisht, seks me kondom.
Pėrdorimi i kondomeve mashkullore nuk ka efekte anėsore. Pėrjashtim bėjnė personat qė janė alergjikė ndaj lateksit.
Si t’i pėrdorni kondomet?

• Pėrdorni kondome tė lubrifikuara dhe pėrdorni, gjithmonė, kondome lateksi. Pse kondome lateksi? Sepse kondomet e bėra nga lėkura e qengjit, lejojnė tė kalojė pėrmes tyre virusi i imunodeficiencės (HIV), si dhe i disa sėmundjeve tė tjera infektive seksuale (SIS). Kondomet prej poliurethani janė mė tė dobėta dhe ēahen lehtėsisht . Kėrkoni tė gjeni atė lloj kondomit qė u pėlqen. Pėrdorni dimensione dhe forma tė ndryshme tė tyre. Ka shumė zgjedhje qė mund tė bėni, por njėri nga llojet e shumta tė kondomeve, mund tė jetė mė i mirė pėr ju.
• Mbajini kondomet nė njė vend tė freskėt, tė thatė dhe jo tė ngjeshura ( jo nė portofol). Sigurohuni qė kondomi ėshtė i papėrdorur. Shikoni datėn e skadencės. Flakni kondomet e skaduara dhe ato qė janė ekspozuar nė tė ngrohtė. Mos pėrdorni kondome qė janė larė nė lavatrice bashkė me teshat. Nė qofte se dyshoni se kondomi nuk ėshtė i mirė, mos hezitoni, merrni njė tjetėr. Ju tė dy e meritoni kėtė .
• Hapeni zarfin me kujdes qė tė mos e dėmtoni kondomin. Bėni kujdes mos ta dėmtoni kur pėrdorni dhėmbėt pėr ta hapur. Sigurohuni qė pakua e kondomit nuk ka vrima. Zarfi me vrima ka ajėr brenda. Kontrollojeni ambalazhin qė tė jetė i pa dėmtuar, po ashtu dhe vetė kondomi. Kur kondomi shkėlqen, kur ai ėshtė i ngjitur dhe kur ka tė prishur ngjyrėn, kėto janė shenja se kondomi ėshtė i vjetėr dhe ai nuk duhet tė pėrdoret.
• Visheni kondomin pasi penisi tė jetė forcuar, gjithmonė, pėrpara se ai tė prekė nė trupin e partneres. Ju veproni nė mėnyrė tė gabuar, kur e vishni kondomin pasi keni hyrė e dalė shumė herė nė vaginėn e vajzės dhe e vendosni atė, vetėm, para se tė ejakuloni (mbaroni). Pėrdorimi i kondomit nė kėtė mėnyrė, nuk u mbron as nga shtatzėnia e padėshiruar, as nga infeksionet seksualisht tė transmetueshme, pėrfshi HIV/AIDS. Kur penisi nuk ėshtė bėrė synet, lafshėn postojeni mbrapa kokės sė penisit, pėrpara se tė vishni kondomin .
• Sigurohuni qė kondomi tė jetė i pėrveshur mirė. Ana e brendshme e kondomit nuk duhet tė jetė nga jashtė. Kondomi ėshtė si njė ēorape e hollė grash, qė ka anėn e prapme dhe tė pėrparme. Pėrpara se ta vishni nė penis, shpėrvisheni kondomin 1 cm, qė tė shikoni se nga cila anė ėshtė mbledhur. Kur tė jeni siguruar pėr kėtė, vendoseni kondomin nė kokėn e penisit tė erektuar dhe mbajeni rezervarin midis gishtave. Kur veprohet nė kėtė mėnyrė, nuk lejohen tė hyjnė flluska ajri midis penisit dhe kondomit. Kėto flluska ajri, nė qofte se hyjnė, mund ta ēajnė kondomin gjatė lėvizjeve tė tij nė vaginė. Kjo mėnyrė, gjithashtu, lejon njė hapėsirė ku do tė grumbullohet sperma qė ejakulohet.
• Nė qofte se pėrdorni lubrifikant, ai duhet tė jetė lubrifikant me bazė ujore, siē janė: ID Glide, K-Y- gjel, Slippery stuff, Forplay, Wet, Astroglide. Pėrdorimi i lubrifikantit parandalon ēarjen e kondomit. Produktet si xhel petroleumi, vaj masazhi, gjalpė, Vazelinė, kremra duarsh e tė tjera, qė nuk konsiderohen si lubrifikantė me bazė ujore, nuk duhet tė pėrdoren. Pėrdorimi i tyre e dėmton lateksin.
• Vendosni lubrifikant pasi ta keni veshur kondomin, nė asnjė mėnyrė mė pėrpara. Kondomi duhet tė rrėshqasė. Shtoni gjatė aktit seksual, shpesh herė, lubrifikant. Kondomet e thata ēahen mė lehtė.
• Nxirreni penisin jashtė nga vagina, menjėherė, pas ejakulacionit, kur penisi ėshtė akoma i forcuar. Shtrėngojeni hapjen e kondomit me gishta dhe me kujdes e ngadalė, tėrhiqeni penisin jashtė(akoma me kondomin veshur). Nė kėtė mėnyrė ju pengoni derdhjen e spermės nė vagjinė.
• Flakeni, menjėherė, kondomin e pėrdorur. Mbėshtilleni mirė qė tė mos derdhet sperma poshtė e lart, ose mbėshtilleni me njė letėr tualeti dhe hidheni nė plehrat. Mos e hidhni nė WC. Kondomi mund t’ua bllokojė tualetin. Pėrdoreni njė kondom vetėm njė herė. Kurrė mos pėrdorni tė njėjtin kondom pėr interkursė anale dhe vaginale. Kurrė mos pėrdorni njė kondom tė cilin e ka pėrdorur mė parė dikush tjetėr.
Pėrshkrova mė sipėr tė gjitha rregullat qė duhen respektuar pėr pėrdorimin e kondomit. Ato kanė shumė rėndėsi qė tė zbatohen sepse, vetėm, kėshtu, mund tė realizoni seksin mė tė sigurtė.
Askush nuk ka parė nė filmat dhe nė pornografi pėrdorimin e kondomit dhe kėto rregulla pėr vendosjen e tij. Duket qartė, qėllimi i pornografisė nuk ėshtė tė mėsojė seksin e sigurtė e tė shėndetshėm, por turbullimin e mendjes sė njerėzve dhe veēanėrisht tė rinjve, pėr t’i tėrhequr nė jetėn seksuale jo tė shėndetshme.
Pėrdoreni kondomin qė herėn e parė qė filloni jetėn seksuale.

Pėrdorimi i kondomit qė herėn e parė qė filloni tė bėni seks dhe vazhdimisht, ka pėrfitime shumė mė tė mėdha, se vetėm kontracepsionin.
Mbani mend kėto konsiderata tė pėrgjithshme:
• Njerėzit qė kanė kryer pėr shumė vjet, marrėdhėnie seksuale me pėrdorim tė vazhdueshėm dhe tė rregullt tė kondomit, janė infektuar shumė mė pak, ose nuk janė infektuar fare me sėmundjet infektive seksuale (SIS).
• Njerėzit qė nuk kanė pėrdorur kondomin, ose nuk e kanė pėrdorur atė vazhdimisht dhe rregullisht, janė sėmurė me SIS, pėrfshi dhe HIV/AIDS.
• Disa studime kanė treguar, se persona qė e pėrdorėn kondomin qė nė aktin e tyre tė parė seksual, ata e kanė pėrdorur atė vazhdimisht dhe nė mėnyrė tė rregullt.
Pėr tė kuptuar vlerėn qė ka pėrdorimin i kondomit nė mėnyrė tė rregullt qė nga penetrimi i parė vagjinal, na ndihmon studimi i mėposhtėm.
Kėrkuesit analizuan tė dhėnat qė mblodhėn nga mė shumė se 4000 pjesėmarrės nė studim dhe qė kishin jetė aktive seksuale. 52% e pjesėmarrėseve nė studim ishin gra dhe mosha mesatare nė fillim tė aktivitetit seksual, pėr tė gjithė pjesėmarrėsit nė studim (burra e gra) ishte 15.2 vjeē.
Ky studim u publikua nė National Longitudinal Study of Adolescent Health. Duke filluar qė nga viti 1994, kėrkuesit, kryen intervista nė shtėpi nė tre valė (siē e quajtėn ata). Momentin i valės sė tretė ishte kur pjesėmarrėsit arritėn moshėn mesatarisht 22.2 vjeē. Nė kėtė moment u mblodhėn prej tyre mostra urine, tė cilat u testuan me ligase chain reaction (LCR), pėr Neisseria gonorrhoeae dhe Chlamidia trachomatis DNA.
Studiuesit bėnė krahasim tė axhustuar tė faktorėve. Kjo do tė thotė qė ata axhustuan statusin socio-ekonomik, nivelin e edukimit, dhe mėnyrėn si tė rinjtė marrin pėrsipėr rrezikun. Studimi konkludon:
• 36 % e pėrdoruesve tė kondomeve qė nė koitusin e parė, e kanė pėrdorur atė vazhdimisht dhe rregullisht deri nė koitusin e fundit.
• Grupi i pėrdoruesve tė rregullt tė kondomeve ishte infektuar 50% mė pak nga grupi qė nuk i ka pėrdorur kondomet, me infeksione tė C trachomatis, ose N. Gonorrhoeae,
Numri i partnerėve seksualė ishte i barabartė nė tė dy grupet.
Ky studim qartėsisht tregon :
• Pėrdorimi i kondomit ėshtė njė avantazh i madh, qė ka rezultate pozitive lidhur me infektimin me SIS.
• Pėrdoruesit e kondomit qė nga hera e parė, pėrgjithėsisht, janė persona qė nuk marrin pėrsipėr rreziqe.
• Pėrdorimi i kondomit qė nga hera e parė, jep rezultate shumė tė mira pėr tani dhe pėr shumė vite mė vonė.

• Pakėsimi i pėrqindjes sė SIS nė kėto shifra, nuk ėshtė njė ēudi. Kjo ndodh me tė gjithė ata qė pėrdorin kondomin vazhdimisht dhe rregullisht.

• Ky studim ka njė vlerė tė veēantė, sepse pėrdori njė biomarker, siē ėshtė LCR, pėr tė vlerėsuar sjelljen seksuale tė vetė-raportuar nga pjesėmarrėsit.
Kėto rezultate tregojnė se tė gjithė adoleshentėt duhet tė edukohen qė tė pėrdorin kondomet vazhdimisht dhe rregullisht.
Propagandimi i abstinencės, ėshtė mirė tė jetė, gjithmonė, nė plan tė parė, nė kuadrin e masave pėr edukimit shėndetėsor tė tė rinjve, por “vetėm abstinencė”, sot, ėshtė, absolutisht, e pazbatueshme pėr shumicėn e tė rinjve. Le tė jemi tė arsyeshėm dhe t’u mėsojmė tė rinjve tė pėrdorin kondomin.
Qė nė momentin qė adoleshentėt zgjedhin tė bėhen seksualisht aktivė, ata duhet tė kuptojnė, se duhet tė pėrdorin kondomin qė nga marrėdhėnia e parė seksuale e mirėfilltė dhe vazhdimisht gjatė gjithė jetės.

Kondomet mashkullore dhe SST.

Kondomi ėshtė mėnyra e vetme pėr kontrollin e lindjes qė nė tė njėjtėn kohė pengon edhe pėrhapjen e sėmundjeve infektive seksuale. Tė gjitha metodat e tjera kontraceptive, nuk mbrojnė nga infeksionet seksuale. Me gjithė kėto avantazhe qė kanė kondomet, ato nuk janė akoma “seksi i sigurtė”. Ato janė, vetėm, njė pjesė e “seksit mė tė sigurtė”.
Nė konkluzionet e workshopit: “Scientific Evidence on Condom Effectiveness for Sexualy Transmitted Deseases Prevention” tė muajit Qershor tė vitit 2001, tė dy instituteve tw rwndwsishme amerikane:“The National Institut of Health” dhe “National Institut of Allergy and Infectious Diseases”, thuhet:
• Kondomet nuk sigurojnė uljen e transmetimit tė human papiloma virus (HPV) ose tė Trichomonas vaginalis.
• Transmetimi i sifilizit pakėsohet nė masėn 29%, kur kondomi pėrdoret nė mėnyrė tipike. Ai pakėsohet nė 50 deri 71%, kur kondomi pėrdoret korrekt dhe 100% tė herėve qė bėhet seks.
• Transmetimi i Gonoresė dhe Chlamidias ulet nė rreth 50% edhe atėherė kur kondomet janė pėrdorur 100% tė herėve qė bėhet seks.
• Transmetimi i herpes genitalis pakėsohet rreth 40%
• Transmetimi i Virusit tė Deficiencės Humane (HIV), pakėsohet nė 85%, kur kondomet pėrdoren korrekt nė 100% tė herėve qė bėhet seks.
Anėt pozitive tė kondomeve:
• Janė njė nga format e kontrollit tė lindjes, qė sigurojnė dhe pakėsimin e transmetimin tė SIS.
• Kondomet janė tė lira dhe gjenden lehtėsisht.
• Nuk kanė fenomene anėsore, pėrveē rasteve tė alergjisė ndaj lateksit.
• Nuk duhet recetė pėr to.
• Kondomet janė njė gjė e vogėl dhe mbahen lehtėsisht. Ato flaken pas pėrdorimit.
Anėt negative tė kondomeve:
• Disa burra ankohen se kondomet u ulin ndjeshmėrinė.
• Vendosja e tyre ndėrpret lojėn seksuale.
• Ato kėrkojnė pėrdorim tė menēur dhe tė vazhdueshėm.
• Gjatė pėrdorimit tipik, ato dėshtojnė nė 14% tė grave, kur ėshtė fjala pėr shtatzėnitė e padėshiruara.
• Ato e spostojnė pėrgjegjėsinė e kontracepsionit mė shumė tek partneri mashkull.
Nga sa thamė, duket qartė se kondomet pengojnė shtatzėnitė e padėshiruara dhe transmetimin e sėmundjeve infektive seksuale (SIS). Ato pakėsojnė shanset pėr infektim tė partnerit gjatė kontaktit seksual, por ato nuk e ndalojnė qind pėr qind infektimin.
 
PM WWW  Top
hajdari
view post Posted on 11/5/2010, 17:02           Quote




aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
 
Top
1 replies since 7/2/2010, 14:35
 
Reply