|
EMRI, Gjinia e Emrave
1.Gjinia e emrave nė shumicėn e rasteve mund tė dallohet morfologjikisht nga mbaresat qė marrin ata nė trajtėn e shquar tė rasės emėrore tė njėjėsit:
Emrat mashkullorė marrin mbaresėn -i ose -u: plep-i, mendim-i, vėlla-i, burr-i (burrė), gjum-i (gjumė),
zog-u, dhč-u etj.;
Emrat femėrorė marrin mbaresėn -a ose -ja (kėtu ėshtė fjala pėr nė radhė tė parė pėr emrat e pėrgjithshėm).
Gjinia gramatikore e emrave tė pėrveēėm tė njerėzve pėrcaktohen nga seksi i personit pėrkatės, p.sh. Lekė-Leka, Dedė-Deda, Kolė-Kola, Koēo-Koēoja janė emra mashkullorė, megjithėse shkojnė sipas lakimit tė emrave femėrorė, nga ana tjetėr, emra si Nermin-i, Antigoni etj., janė emra femėrorė, megjithėse shkojnė pas lakimit tė emrave mashkullorė.
Po kėshtu disa emra si axhė-axha, dajė-daja, gegė-gega, toskė-toska, qė shėnojnė frymorė tė seksit mashkullor, megjithėse shkojnė pas lakimit tė emrave femėrorė, i pėrkasin gjinisė mashkullore, janė emra mashkullorė tė lakimit tė tretė).
Gjinia gramatikore e emrave tė mėsipėrm, tė pėrveēėm e tė pėrgjithshėm, shprehet sintaktikisht:
Fjalėt pėrcaktuese edhe fjalėt e tjera qė pėrshtaten me kėta emra, vihen nė trajtėn e gjinisė mashkullore p.sh.: Leka i Madh; Kola ėshtė punėtor i dalluar; Nermini ėshtė punėtore e dalluar; axha im; daja i vogėl etj.
2.Ka njė numėr emrash, tė cilėt dikur pėrdoreshin nė tėrė gjuhėn si asnjėanės dhe e formonin trajtėn e shquar tė emėrores me mbaresėn -t, p.sh,: drithė-t, gjalpė-t etj. Kjo formė dėgjohet ende sot nėpėr dialektet e nė tė folurit tė brezit tė vjetėr. Nė gjuhėn letrare tė sotme kėta emra pėrdoren si mashkullorė, d.m.th. e formojnė trajtėn e shquar tė emėrores sė njėjėsit me mbaresėn -j dhe formojnė trajtėn e shquar tė emėrores me mbaresėn -in.
Emrat nė fjalė janė:
ballė - balli - ballin
brumė - brumi - brumin
djathė - djathi - djathin
drithė - drithi - drithin
dyllė - dylli - dyllin
dhallė - dhalli - dhallin
dhjamė - dhjami - dhjamin
grurė - gruri - grurin
gjalpė - gjalpi - gjalpin
lesh - leshi - leshin
miell - mielli - miellin
mish - mishi - mishin
mjaltė - mjalti - mjaltin
ujė - uji - ujin
vaj - vaji - vajin
Ttrajtat asnjėanėse tė kėtyre emrave mund tė pėrdoren nė vepra letrare pėr tė individualizuar ndonjė personazh me anė tė gjuhės ose pėr tė karakterizuar gjuhėn e njė epoke tė kaluar. Ato mund tė pėrdoren gjithashtu edhe nė shprehje frazeologjike, p.sh.: m'u ngjeth mishtė, ose kur kanė marrė njė kuptim tė veēantė, p.sh.: ujėt (nė kuptimin "ujėt e hollė ), dhjamėt (nė mjeksi, p.sh.: operoi dhjamėt).
Emri krye, kur pėrdoret me kuptimin "kokė", nė rasėn emėrore ose kallzore, ėshtė kurdoherė asnjėanės dhe formon trajtėn e shquar me mbaresėn -t, p.sh.: mė dhemb kryet, ndėrsa, kur pėrdoret me kuptimin "kryetar, i parė ose "kapitull" (libri) ėshtė kurdoherė mashkullor dhe e formon trajtėn e shquar me mbaresėn -u, p.sh.: kreu i vendit, kreu i tretė e
Njė numėr emrash, tė cilėt janė pėrdorur mė parė edhe si mashkullorė, edhe si femėrorė ose pėrdoren ende keshtu nėpėr tė folme tė ndryshme, kanė kaluar sot pėrfundimisht nė gjininė mashkullore, p.sh.:
borxh-i, djep-i, kryq-i, ligj-i, lot-i, nder-i (pėr kėtė arsye duhet thėnė faleminderit, falemnderit dhe jo faleminderės, falemnderės), pyll-i, qiell-i, shėndet-i, turp-i etj.;
Po kėshtu edhe: problem-i, program-i, komunizm-i, marksizm-i, organizm-i, reumatizm-i, sarkazm-i, etj.
Trajtat femėrore tė tyre, si borxha, djepja, ligja, lodja, ndera, problema, komunizma, reumatizma, sarkazma etj, kanė dalė jashtė normės sė sotme letrare dhe nuk duhen pėrdorur. Emri "furrė" ėshtė i gjinisė femėrore: furra (dhe jo furri).
Lakimi i pėremrit pronor Veta e dytė
Numri njėjės
Numri shumės
Mashkullore / Femėrore
Mashkullore / Femėrore
Emėrore: yti / jotja
Emėrore: juaji / juaja
Gjinore: i,e tėndit / i,e sates
Gjinore: i,e tuajit / i,e tuajės
Dhanore: tėndit / sates
Dhanore: tuajit / tuajės
Kallėzore: tėndin / tėnden
Kallėzore: tuajin / tuajėn
Rrjedhore: tėndit / sates
Rrjedhore: tuajit / tuajės
MBIEMRI
Mbiemra quhen fjalėt qė shėnojnė se ēfarė lloji ėshtė ose ēfarė vetie ka emri (qen i zi, qen i vogėl, ushtria shqiptare, qeveria italiane). Mbiemri pėrshtatet nė numėr, gjini dhe rasė me emrin me tė cilin lidhet:
- pėrshtatje nė gjini :
mjeku i ri
mjekja e re
- pėrshtatje nė numėr :
mjekėt e rinj
mjeket e reja
- pėrshtatje nė rasė :
mjeku i ri
i mjekut tė ri
mjekun e ri
mjekja e re
e mjekes sė re
mjeken e re
Mbiemrat e shqipes ndahen nė dy grupe: mbiemra tė nyjshėm dhe mbiemra tė panyjshėm.
Mbiemra tė nyjshėm janė:
- ata qė mbarojnė me -ė : i bardhė, i mirė, i gjatė;
- ata tė formuar me prapashtesat -(ė)m, -shėm, -(ėt): i mesėm, i shėndetshėm, i hekurt, i ftohtė etj.;
- mbiemrat e formuar nga pjesorja: i shkruar, i zėnė, i lodhur;
- disa mbiemra qė dalin me -ėr : i vjetėr, i varfėr, i verbėr, i shurdhėr,
Mbiemra tė panyjshėm janė :
- mbiemrat e formuara nga emrat pėrgjegjės me konversion: tiranas, shkodran, korēar, vlonjat;
- mbiemrat e formuar me prapashtesat -ar, -tar, -ik, -ist, -iv, -or, -tor: bankar, amtar, heroik, feminist, aktiv, verior, baritor;
- mbiemrat e formuar me prapashtesat -(ė)s, -ues, -yes, nga pjesorja ose e tashmja e foljes: djegės, ngjitės, vlerėsues, ushqyes, rrėmbyes;
- tė gjithė mbiemrat e pėrbėrė: zemėrgjerė, zemėrgur, tekniko-shkencor, ekonomiko-shoqėror, largpamės, mirėbėrės etj.
NUMĖRORI
Numėrorė quajmė fjalėt qė tregojnė numėr dhe sasi tė caktuar qeniesh ose sendesh:
njė, dy, tre, : dy fėmijė tri gra, katėr burra, 20 metra
Fjalėt qė tregojnė radhė si: i parė, i dytė, i dhjetė, tė cilat kanė kategoritė gramatikore tė mbiemrave, nuk do tė trajtohen si numėrorė po si mbiemra.
Numėrorėt pėrdoren pėr tė treguar :
- datėn, vitin:
Me sa jemi sot ? - Me 28 Nėntor.
- njė periudhė tė caktuar kohe:-
Kur ke qėnė nė Amerikė ? Nga 1990 deri mė 1997 .
- pėrmasa ose pėrqindje : 0,5 m, 50 pėrqind etj.
- notat nė shkollė :
Cfarė more sot ? - Dhjetė.
-nė domino: katėr-treshi, pesė-gjashta.
Kur pėrdoret me nyjen e pėrparme "tė" numėrori ka njė kuptim pėrmbledhės:
Erdhėn tė dhjetat.
Numėrori pėr tė mos pėrsėritur edhe njė herė emrin e dhėnė nė fjali ose pėr tė mos e zėnė nė gojė fare, pėrdoret i emėrzuar:
C'tė bėnin ata tre kundėr dhjetėve ?
Numėrtori pėrdoret i emėrzuar edhe nė veprime atematike:
Pesa te dhjeta hyn dy herė.
Rrėnja katrore e nėntės ėshtė treshi.
Pėrdoret nė ėmėrtimin e viteve:
A anėtar shoqate i nėntėdhjetekatėrshit.
Numrat njė, dy, tre, emėrzohen me anė tė prapashtesės -sh : njėsh-i, dysh-i, tresh-i.
Numėrorėt janė :
- fjalė tė parme: zero, njė, dy, tre, katėr etj.;
- fjalė tė pėrngjitura: njėmbėdhjetė, dymbėdhjetė, trembėdhjetė etj.;
- fjalė tė pėrbėra: tridhjetė, pesėdhjetė, gjashtėdhjetė;
- lokucione: tridhjetė e njė, pesėdhjetė e katėr etj.
Numėrorėt nė pėrgjithėsi nuk e kanė kategorinė gramatikore tė gjinisė: katėr djem, katėr vajza.
Bėn pėrjashtim numėrori tre i cili e ka kategorinė e gjinisė: tre djem, tri vajza, por edhe njėzet e tre djem dhe njėzet e tri vajza.
Numėrori e ka kategorinė e gjinisė edhe kur ka kuptim pėrmbledhės:
Sa djem erdhėn ? Tė dy(tė tre).
Sa vajza erdhėn ? Tė dyja(tė trija).
Ky dallim ruhet edhe kur numėrori tre/tri pėrdoret pa emrin pėrkatės:
Sa djem ishin ? Tre.
Po vajza sa ishin ? Tri.
Numėrorėt kur tregohen si tregues tė emrave, marrin kategorinė gramatikore tė rasės:.
PĖREMRI
Pėremra quhen fjalėt qė pėrdorim nė ligjėrim nė vend tė emrave ose mbiemrave:
Nė strehėn e shtėpisė dallėndyshet vit pėr vit bėjnė folenė.
Ato fluturojnė me shpejtėsi para shtėpisė.
Vjollca i do shumė dallėndyshet.
Ajo kėnaqet kur i shikon ato duke fluturuar.
Pėremrat janė shtatė llojesh :
- vetorė: unė, ti, ai, ajo, ne, ju, ata, ato;
- vetvetorė: vetja, vetvehtja;
- dėftorė: ky, kjo, kėta, kėto, i kėtillė, e kėtillė, tė kėtilla, i tillė, e tillė, tė tillė, tė tilla; ai, ajo, ata, ato, i atillė, e atillė tė atillė, tė atilla;
- pronorė: Veta I. im, ime, ynė, jonė, e mi, e mia, tanė, tona,
Veta II. yt, jote, juaj, juaj, e tu, e tua, tuaj, tuaja
Veta III. i tij, e tij, i saj, e saj, e tij, e tija, e saj, e saja, i tyre, e tyre, e tyre, e tyre;
- lidhorė: qė, i cili, e cila, tė cilėt, tė cilat, ēka, ē, ēfarė, kush, sa,
- pyetės: kush, cili, cila, cilėt, cilat, ē, ēfarė, sa, i sati, (me, pėr, nga) se;
- tė pacaktuar: dikush, ndokush, gjithkush, kushdo, askush, kurkush; njė, ndonjė, njėri, ndonjėri, asnjė, asnjėri; secili, gjithsecili, cilido, ēfarėdo, gjithēka, diēka, ca, disa, tė gjithė etj.
|
